Kazino, internete ir lošimo automatų salonuose lošia daugiau nei kas dešimtas, o loterijose laimę bando beveik pusė Lietuvos gyventojų
2022 m. azartinius žaidimus žaidė 12 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Lietuvos lošimų priežiūros tarnybos (LPT) užsakymu visuomenės nuomonės ir tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Lapkričio 19–26 d. atliktas visuomenės tyrimas atskleidžia, kad azartiškų žmonių dalis Lietuvoje kasmet pernelyg nekinta – prieš metus lošė 10 proc., prieš dvejus – 12 proc. šalies gyventojų.
Kai pramoga tampa liga
Kodėl žmonės pradeda lošti? „Yra daug įsitraukimą lemiančių veiksnių. Vadinamuosius pramogos lošėjus dažniausiai vilioja elementarus smalsumas išbandyti naujas patirtis. Tačiau didelė dalis mano, kad azartiniai lošimai gali būti sėkmingas būdas užsidirbti pinigų. Apklausos duomenimis, net 52 proc. respondentų, turinčių lošimo patirtį, nurodė, kad lošimuose juos skatina dalyvauti noras užsidirbti pinigų“, – teigė psichologas Olegas Mackevičius, LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas.
Jis lošėjams siūlo atminti, kad tai yra tik pramoga, kuriai galima skirti tik tiek lėšų, kiek negaila prarasti: „Per savo 12 patirties metų nemačiau nė vieno sėkmingai uždarbiaujančio iš lošimų. Lošimuose nereikia jūsų žinių, įgūdžių, gebėjimų. Lošimo procesas paremtas tik atsitiktinumu ir sėkme.“
2022 m. labiausiai mažėjo lošiančių kazino dalis – nuo 43 iki 33 proc. Lošėjų internete sumažėjo 3 proc. (iki 40 proc.), tačiau jų dalis kartu su lošimo automatų salonais yra didžiausia. Lošimų internetu šuolis Europoje fiksuotas per COVID-19 pandemiją. O į klausimą, pateikiant tik vieną atsakymą, kur dažniausiai lošiate, lošimai internete buvo nurodyti gerokai dažniau (34 proc.) nei lošimo automatų salonai (27 proc.) ir kazino (20 proc.).
„Daugelis specialistų teigė, jog tai galėjo vykti ir dėl to, kad teatras, kinas ir daugelis kitų pramogų buvo neprieinamos. Taip pat internetas tapo mūsų kasdienybe. Tai įprasta aplinka, kurioje galime naudotis įvairiomis paslaugomis ir sutaupyti laiko. Azartiniai lošimai tapo prieinami kiekvienam, kas turi internetą“, – kalbėjo O. Mackevičius.
Daugelis mokslininkų, tyrinėjančių probleminį lošimą, atkreipia dėmesį, kad dalyvavimas lošimuose internetu labiau įtraukia nei kazino ar lošimo salonai – patogu pasiekti lošimus, didelė lošimų pasiūla, vienu metu galima lošti skirtinguose tinklalapiuose. „Virtualiuose lošimuose žmonės praleidžia dar daugiau laiko. Virtualūs pinigai padidina įsitraukimo riziką – sunkiau kontroliuoti išlaidavimą, jie labiau nuvertinami nei grynieji, lengviau prieiti prie savo banko sąskaitų ir persivesti pinigus į lošimo sąskaitą. Lietuvoje nėra atlikta tyrimų apie interneto lošimų sveikatai poveikį, tačiau užsienyje ši problema žinoma ir tyrinėjama daugiau nei 10 metų“, – teigė pašnekovas.
42 proc. asmenų, kurie apklausoje nurodė, kad žaidžia azartinius žaidimus, tai daro kartą per mėnesį arba dažniau. Kasdien ar bent kartą per savaitę lošia pusė iš jų. Kada peržengiama riba, kai pramoga tampa priklausomybe? O. Mackevičius teigė, kad pirmuosius simptomus išduoda pasikeitęs elgesys, kai pomėgiai ir įsipareigojimai šeimai, karjerai praranda prasmę: „Sutrikimo raida yra daug lėtesnė, nei vartojant alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas. Pačiam lošėjui būna sunku pastebėti tą ribą, kai jis iš pramogos lošėjo tapo priklausomas nuo lošimų. Į mūsų tarnybą pagalbos kreipiasi asmenys, kurių lošimo stažas siekia 5–7 metus, yra lošiančių 10 ar daugiau metų. Kad lošimas nekeltų bėdų, reikia atkreipti dėmesį į tris pagrindinius dalykus: laiką, pinigus ir emocinę būseną. Lošimuose būtina nubrėžti dvi ribas – laiko ir pinigų. Pavyzdžiui, lošiu tris valandas ir tam skiriu 100 eurų. Jei pavyksta ribų neperžengti, pasitikrinkite savo emocijas po lošimo. Jei jaučiame, kad dėl praloštų pinigų kyla gailestis, susierzinimas, nusivylimas, tuomet siūlyčiau ieškoti kitų pramogų, nes psichika signalizuoja, jog nebuvome pasirengę atsisveikinti su pralošta suma, o galbūt, priešingai, buvo viltis išlošti.“
Lošia ir per krizes, ir gerais laikais
2022 m., apklausos duomenimis, lošėjai gerokai plačiau atvėrė pinigines – išleidžiančių nuo 21 iki 50 eurų per vieną apsilankymą lošimo namuose ar interneto svetainėje dalis išaugo nuo 18 iki 28 proc. 2022-ieji Lietuvos ekonomikai buvo sėkmingi – nepaisant infliacijos ir kitų iššūkių, gyventojų atlyginimai ir pajamos augo. Kaip ekonomikos situacija veikia lošėjų elgesį ir kada jų azartas didėja – turint daugiau pinigų ar, priešingai, susiduriant su finansiniais sunkumais?
„Apklausa atskleidžia neraminančias tendencijas. Išbandžiusių lošimus žmonių padidėjo vos 2 proc., panaši dalis buvo 2020 m., tačiau lošimams skiriamos sumos didėja. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad ekonominės problemos gali pastūmėti pasirinkti lošimus. Tačiau mano patirtis rodo, kad pagalbos kreipiasi ir asmenys, turintys gerus darbus. Juos motyvuoja noras atsilošti, o jų finansinė padėtis prastėja dėl to, kad ima skolintis“, – pasakojo O. Mackevičius.
Lošimo automatų salonai išlieka populiariausia vieta, kur jauni asmenys išbando azartinius lošimus. Pirmą kartą azartinius lošimus išbandžiusių apklaustųjų tai darė salonuose (38 proc.), internete (19 proc.), lošimo namuose (18 proc.), lažybų punktuose (16 proc.). Anksti, iki 18 metų, azartinius lošimus pirmą kartą bandė lošti 17 proc. apklaustųjų, ši demografinė dalis mažėja. Didžiausias pokytis per metus fiksuotas 25–30 metų grupėje – nuo 13 iki 23 proc. apklaustųjų.
Kurios amžiaus grupės žmonėms yra pavojingiausia pradėti lošti ir gali greičiausiai išsivystyti priklausomybė? Dėl to O. Mackevičius neturi abejonių: „Pažeidžiamiausia grupė yra nepilnamečiai, kuriems bet kuri priklausomybė gali susiformuoti keturis kartus greičiau nei suaugusiam asmeniui. Todėl nepilnamečiams lošti draudžia įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad kaktos skiltyje esanti smegenų žievės dalis, kuri, be kitų funkcijų, atsakinga ir už veiklos planavimą bei sprendimų priėmimą, galutinai subręsta apie 25-uosius gyvenimo metus, ir rizika įsitraukti į lošimus labiau būdinga tokio amžiaus žmonių grupei. Remiantis Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registru, 52 proc. visų prašymų pateikia 21–30 metų asmenys. Tačiau tai nereiškia, kad visi iki vieno 21–30 metų asmenys yra rizikos grupėje. Polinkis į priklausomybę gali priklausyti ir nuo žmogaus raidos ypatumų, charakterio savybių, trauminių patirčių gyvenime, savikontrolės įgūdžių, gretutinių psichikos sutrikimų.“
74 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad lošimai jiems nekelia jokių problemų. 18 proc. atsakė, kad dėl to patiria finansinių sunkumų, 13 proc. susigadina santykius su šeimos nariais. Beveik visi mano, kad jiems nebūtų sunku atsisakyti lošimų. „Jei lošimas tėra pramoga, nesudėtinga to atsisakyti, nes lengvai atsisakome apsilankymo koncerte ar žygio baidarėmis. Lošimai irgi ne visiems žmonėms sukelia priklausomybę. Tačiau problema ta, jog ne visi gali pripažinti, kad tai tapo liga. Tikėjimas, nors ir labai klaidingas, padeda išlaikyti orumą, išsaugoti viltį. Nes kas aš esu, jei ko nors negaliu? Ligonis? Toks neigimas ypač būdingas vyrams“, – kalbėjo LPT psichologas.
89 proc. lošiančių apklausos dalyvių nėra skolinęsi pinigų azartiniams lošimams, tačiau 9 proc. skolinosi iš draugų, o 2 proc. – iš greitųjų kreditų bendrovių. Iš pasiskolinusiųjų skolą patys grąžino 73 proc., likusiems padėjo tėvai.
Laimės paieškos prie parduotuvių kasų
Loterijose 2022 m. žaidė beveik pusė šalies gyventojų – 47 proc. Dauguma jų bilietus perka kartą per mėnesį (39 proc. dalyvaujančių loterijose), kartą per savaitę – penktadalis, kartą per pusmetį – ketvirtadalis. Kiekvieną dieną bilietus perka 1 proc., kelis kartus per savaitę – 4 proc. žaidžiančių loterijose. Dažniausiai bilietai perkami parduotuvėse prie kasos (88 proc.), internete loterijos bilietų įsigyja 4 proc. žaidėjų. 45 proc. apklaustųjų per vieną apsipirkimą įsigyja vieną bilietą, 36 proc. – du, 11 proc. – tris. Dauguma (73 proc.) per vieną apsipirkimą išleidžia nuo euro iki 4,99. Daugiau nei 10 eurų – 2 proc.
39 proc. loterijose dalyvaujančių asmenų mano, kad tai gali sukelti priklausomybę, 46 proc. tam nepritaria. „Remiantis moksliniais straipsniais, loterijos, nežiūrint į tai, kad tai viena populiariausių lošimo rūšių visame pasaulyje, palyginti su azartiniais lošimais, pasižymi mažesne įtrauktimi. Tai pirmiausia lemia ilgas laiko tarpas nuo statymo iki rezultato. Tačiau naujų rūšių lošimai, vadinamosios blitz loterijos, kurios organizuojamos internetu, turi nemažai panašumų su lošimais lošimo automatais, kuriais lošimo trukmė yra apie 3 sekundes. Informacijos apie tokių loterijų poveikį žaidėjams neturiu, todėl sunku teigti, kiek tai gali paveikti jų elgesį. Be to, loterijų organizatoriai Lietuvoje turi priemonių ir skatina apriboti save nuo dalyvavimo loterijose, jei atsiranda požymių, kad toks lošimas kelia problemų“, – komentavo LPT psichologas.
96 proc. apklaustųjų teigė, kad lošimas loterijose jiems nekelia jokių problemų, vis dėlto 3 proc. prisipažino, kad dėl to susiduria su finansiniais, o 1 proc. – su psichologiniais sunkumais. Pinigų loterijos bilietams iš draugų ir artimųjų skolinosi 2 proc. apklaustųjų.
„Lietuvoje galioja du įstatymai – loterijų ir azartinių lošimų ir teisiškai loterija nelaikoma azartiniu lošimu, tačiau pagal visus požymius tai yra lošimas. Todėl ir dalyvavimas loterijoje turi būti atsakingas ir kiekvienas privalo įsivertinti savo elgesio riziką. Mano nuomone, buvo netinkama, kad loterijose galėjo dalyvauti nepilnamečiai asmenys. Neretai tekdavo matyti, kai tėvai leidžia mažiems vaikams traukti esą laimingą bilietą. Artimiausiu metu įsigalios įstatymo pataisa ir loterijoje galės dalyvauti tik 18 metų sulaukę asmenys“, – sakė O. Mackevičius.
BEREKLAMOS:
