TENDENCIJOS

Šlubuojančios Estijos ekonomikos pamokos

Lietuviams džiaugiantis gana gera šalies ekonomikos būkle, estai jau porą metų išgyvena recesiją. Kas nutiko stipriausiu laikytam Baltijos šalių ūkiui ir kaip nepadaryti tų pačių klaidų?

„RAIL BALTICA“

O dabar – į Klaipėdą… Kada „Rail Baltica“ pasieks pajūrį?

Europinė geležinkelio vėžė turėtų būti nutiesta ir į uostamiestį. Dėl to jau sutariama, lieka atsakyti į klausimus – kaip ir kada?

ENERGETIKA

Europa beveik išsivadavo iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos, bet Kremlius ginklų nesudeda

Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir Kremliaus paskelbto energetinio karo Vakarams, Europa žengė žingsnius, kurie neleis grįžti prie

RUSIJOS AGRESIJA

Prognozės nepasitvirtino: Rusijos ekonomika auga greičiau nei labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių, įskaitant JAV

Rusijos bendrasis vidaus produktas šiemet augs 3,2 proc., o tai yra gerokai daugiau, nei augs Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos

ENERGETIKA

Šalutinis efektas: Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio sabotažas pagyvino dujų tranzitą per Lietuvą

Auga per Lietuvą importuojamų dujų tranzitas į Latviją, kurios reikšmė padidėjo, išvedus iš rikiuotės Estiją ir Suomiją jungiantį dujotiekį. Pati Lietuva

ARTIMIEJI RYTAI

Karas Izraelyje nesukels praeityje pasaulį sukrėtusios krizės – dabar kita situacija nei prieš 50 metų

Karas tarp Irano remiamo „Hamas“ ir Izraelio jau lyginamas su Jom Kipuro karu prieš 50 metų, sukėlusiu pirmąją naftos krizę

VOKIETIJOS KRIZĖ IR LIETUVA

Kiek skausmo Vokietijos ekonomikos nuosmukis sukels Lietuvos verslui?

Pakuočių verslas vienas pirmųjų jaučia ekonomikos atoslūgius. Tačiau pakuotes į Vokietijos rinką tiekiančios bendrovės „Pakmarkas“ generalinis direktorius Linas Čereška nemato

PASAULIO EKONOMIKA

Ekonomistai: pasaulyje seniai nebuvo tiek neaiškumo – ateitį gaubia tirštas nežinomybės rūkas

Šiuo metu vykstantys ekonomikos ir geopolitikos procesai neleidžia tiksliau prognozuoti ateities. Tarp didžiausių nežinomųjų ekonomistai įvardija bankų vykdomą palūkanų kėlimą

UPIŲ LAIVYBA

Greitkelis Nemunas: ar Lietuva galėtų pasivyti vidaus laivybą intensyviai naudojančias Europos šalis?

Upės – natūralūs gamtos greitkeliai – galėtų tapti alternatyva taršiam kelių transportui, kuris šiuo metu išmeta didžiąją dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ekspertai tikina, kad tokia perspektyva reali ir Lietuvoje. Investavus nedidelę dalį šiuo metu keliams ir geležinkeliams skiriamų lėšų, būtų galima aplinkos neteršiančiai laivybai pritaikyti beveik 1000 kilometrų vandens kelių Lietuvos upėmis.

TRANSPORTAS

Geležinkelių elektrifikavimas – pavėluota, bet neišvengiama investicija. Ar ji atsipirks?

Nepaisant akivaizdžios ekonominės ir ekologinės naudos, geležinkeliai Lietuvoje yra vieni mažiausiai elektrifikuotų Europoje. Elektrifikuoti trys ruožai: Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena. Tai 150 km, arba 9 proc. viso šalies geležinkelių tinklo. Štai Šveicarijoje elektrifikuota 100 proc., Liuksemburge ir Juodkalnijoje – 90 proc. geležinkelių tinklo.

„LIETUVOS GELEŽINKELIAI“

Rusijos ir Baltarusijos klientus praradę „Lietuvos geležinkeliai“ nebegalės riedėti iš inercijos – prasideda skausmingos permainos

Rusijos invazija į Ukrainą ir Vakarų sankcijos verčia „Lietuvos geležinkelius“ peržiūrėti 30 metų puoselėtą strategiją, kai valstybės įmonė daugiausia pajamų uždirbdavo iš krovinių gabenimo tarp Rytų ir Vakarų.

VIEŠASIS TRANSPORTAS

Traukinys prieš autobusą: ar tolimojo susisiekimo transporto reforma diskriminuoja vežėjus?

Vyriausybės Seimui pateikta tolimojo susisiekimo transporto reforma siekiama keleivius persodinti į „švaresnį“ transportą. Tačiau autobusų vežėjai pasijuto diskriminuojami. Vienintelis būsimos keleivių

PASKUTINĖ MYLIA

Kaip plačiai Lietuvą turėtų aprėpti europinės vėžės tinklas?

Ar mažėjant krovinių ir keleivių srautui iš Rytų Lietuva turėtų daugiau kaip 3 tūkst. km plačiosios, arba rusiškos, vėžės geležinkelių tinklą transformuoti į europinės vėžės? Į ši klausimą tikimasi rasti atsakymą per kelerius artimiausius metus.

KLAIPĖDOS UOSTAS

Nuo Baltarusijos tranzito priklausęs Klaipėdos uostas prarado penktadalį krovinių, bet ne plėtros ambicijas

Klaipėdos uosto krova per pirmus tris šių metų ketvirčius susitraukė apie 19 proc. Nors tai mažiau nei 35 proc., kaip šiais metais prognozuoja Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija (KVJUD), tendencija aiški – uostas nebėra tranzitinis Baltarusijos trąšoms ir iš eksporto vis labiau tampa importo uostu.