BNSKlaipėdos regionas – pirmasis, sukūręs specializacijos strategiją. Kaip ji padės regiono plėtrai?
2021 m. Klaipėdos regionas žengė žingsneliu toliau nei visi likusieji Lietuvoje ir bendromis viešojo, verslo, švietimo ir mokslo bei visuomeninio sektorių pastangomis parengė specializacijos strategiją, apimančią penkias pagrindines kryptis: jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, darnų jūrinį ir pakrančių turizmą, pažangios pramonės ekonomiką, paslaugų ekonomiką.
„Pirminį impulsą davė prieš penkerius metus pradėtos kalbos apie planuojamus nacionalinės regioninės politikos pokyčius ir norą stiprinti regionus, – prisiminė Palangos meras ir asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Šarūnas Vaitkus. – Mūsų regionas šį žingsnį priėmė itin palankiai, nes jau turėjome nemažą patirtį dirbdami kartu ir įgyvendindami regione bendrus projektus bei iniciatyvas.“
Išnagrinėjus bendrą regiono potencialą ir įvertinus turimus išteklius prasidėjo strategijos rengimas. Kaip pabrėžė Palangos meras, nors procesas buvo ilgas, pradėti darbai buvo vykdomi tikslingai ir galiausiai, praėjus ketveriems metams, patvirtinta pirmoji ir vienintelė Lietuvoje regioninė specializacija.
„Ketveri metai – daug ar mažai? – svarstė Š. Vaitkus. – Kadangi esame pirmieji ir turėjome sugalvoti visą metodiką, ją išbandyti, sakyčiau, kad susisukome gana greitai. Juolab kad ir vienos savivaldybės plėtros planą parengti trunka keletą metų, o čia – septynios skirtingos savivaldybės, verslo, mokslo ir švietimo partnerių interesai ir poreikiai, nevyriausybinių organizacijų pozicijų integravimas... Reikia pripažinti, kad pats procesas ir nueitas kelias labai prisidėjo prie regiono stiprinimo.“
Žingsnis po žingsnio
Strategijoje kiekvienai krypčiai skiriama daug dėmesio. Jūrinės ekonomikos plėtros numatyta siekti stiprinant jūrų uostą, didinant laivų statybos ir remonto sektoriaus inovatyvumą ir konkurencingumą, auginant žuvininkystės tvarumą ir kokybę. Jūrinio turizmo sektoriaus tikslai apima efektyvų regiono kaip turistinės vietovės valdymą, bendradarbiavimo skatinimą, bendrų produktų, patrauklios ir tvarios turizmo aplinkos kūrimą. Bioekonomikai stiprinti norima skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir klasterizaciją, mokslinius tyrimus, inovacijas, verslo plėtrą, kurti žiedinę bioekonomiką, tvarų regiono biomasės išteklių panaudojimą ir produktų realizavimą.
Reikia pripažinti, kad pats procesas ir nueitas kelias labai prisidėjo prie regiono stiprinimo.
„Šiandien vis labiau globaliame pasaulyje visi konkuruojame dėl gyventojų, talentų ir išteklių, todėl stiprios komandos ir patikimų bendražygių turėjimas yra didelis pranašumas, – kalbėjo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. – Kartu ir lengviau spręsti įvairias problemas – skirtingi partneriai atsineša skirtingą mąstymą, patirtį ir įvairias galimybes.“
Kretingos mero teigimu, aiškaus plano ir krypties turėjimas leidžia nesiblaškyti ir išlaikyti bendrą judėjimo kryptį ir tikslą kilus sudėtingų situacijų ar krizių, o taip sukuriamas regiono atsparumas išorės veiksniams: „Pavyzdžiui, neseniai Europos Komisijos atlikta bioekonomikos sektoriaus svarbos regionų plėtros kontekste analizė atskleidė, kad Klaipėdos regionas yra vienintelis Lietuvoje ir vos vienas iš trijų regionų Baltijos šalyse, turintis bioekonomikos plėtros veiksmų planą ir aiškiai einantis šia kryptimi. Visų regiono partnerių apsisprendimas siunčia aiškų signalą ir transliuoja stabilumą užsienio ir vietos investuotojams, verslui.“
Kaip pasakojo A. Kalnius, bioekonomikai stiprinti labai svarbi tema yra trumpųjų maisto tiekimo grandinių sukūrimas regione siekiant sveikiau maitinti jo gyventojus, stiprinti vietos ūkius, sprendžiant ekologinius klausimus trumpinant tiekimo grandines. Savivaldybės deda visas pastangas skatindamos ūkininkų bendradarbiavimą, lokaliai užaugintų produktų tiekimą ir realizavimą. „Apskritai šių dienų aktualijų kontekste maisto politika, maisto išteklių saugumo užtikrinimas yra visų Europos politikų darbotvarkėse“, – atkreipė dėmesį A. Kalnius.
Šiuo metu baigiama rengti Klaipėdos regiono pozicionavimo strategija leis nuosekliai formuoti regiono įvaizdį ir didinti jo žinomumą, efektyviai naudoti turimus išteklius. Taip pat analizuojamos galimybės įkurti pirmąją Lietuvoje regioninę turizmo organizaciją. Planuojama užbaigti Šventosios uosto rekonstrukciją ir pritaikymą turizmo poreikiams, statyti naują uostelį Karklės kaime, įrengti prieplauką Uostadvaryje. „Klaipėdos regionas turi didžiausią vandens kelių tinklą Lietuvoje ir šioje srityje darbų tikrai daug“, – pasakojo Š. Vaitkus.
Klaipėdos regionas – vienas pirmųjų, plečiantis ir dviračių takus regioniniu mastu. Tai reiškia, kad gyventojams ar svečiams bus užtikrintas platus, kelias savivaldybes jungiantis ir bendras dviračių takų tinklas, kuriuo bus patogiau judėti ir pažinti regioną.
Klaipėdos pramonininkų asociacijos administracijos direktorė Jolanta Girdvainė didžiausia regiono pergale laiko vieningą visų sektorių susitelkimą. „Asociacija „Klaipėdos regionas“ mus sutelkė, nes kiti regionai tokios ne vienus metus veikiančios asociacijos neturi, – pabrėžė pašnekovė. – Ši platforma leido mums gerai padirbėti visais atžvilgiais, fiksuoti didžiausią pasiekimą – įtraukus įvairias visuomenės grupes buvo rastas kompromisas.“
Švietimo indėlis
Tarp strategijos koordinatorių yra ir Klaipėdos universitetas (KU) bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Kaip aiškino KU Jūros tyrimų instituto direktorė daktarė Zita Gasiūnaitė, švietimo ir mokslo institucijoms strategijos dokumentas yra puikus kelrodis, apibrėžiantis ateities specialistų poreikį, svarbiausias mokslinių kompetencijų plėtros, mokslinių tyrimų, inovatyvių sprendimų kūrimo, žinių ir technologijų perdavimo kryptis. „Konkrečiai KU, kaip regioniniam ir specializuotam universitetui, tai padės dar labiau koncentruotis į strategines kryptis, formuojant ar atnaujinant studijų programas, – teigė Z. Gasiūnaitė. – Be to, yra aišku, kokių sričių ir kompetencijų specialistus verčiausia rengti, kad jie rastų darbą miestui ir regionui svarbiose kryptyse.“
Anot pašnekovės, jūra yra Klaipėdos regiono išskirtinumas su savitais ir mokslui labai įdomiais iššūkiais bei galimybėmis, tad ir pats universitetas savo strateginius tikslus ir veiklos prioritetus dėlioja pagal Baltijos jūros, kartu ir viso regiono aktualijas: „Universitetas dalyvauja beveik visų specializacijos strategijos krypčių įgyvendinime, ypač reikšmingai – bioekonomikos krypties.“ Ji apima žuvininkystę, jūros išteklių naudojimą, modernią akvakultūrą, mėlynąją biotechnologiją.
„Specializacija įgalina sinchronizuotą darbą, – aiškino Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovas Andrius Sutnikas. – Esant vieningam sutarimui dėl prioritetinių krypčių, švietimo ir mokslo sektorius gali optimaliau planuoti savo plėtros procesus, bendrus projektus su verslu, fokusuotis į mokslinius tyrimus, specialistų rengimą ir pridėtinės vertės kūrimą būtent tose srityse, kurios yra identifikuotos kaip aktualiausios ir perspektyviausios.“
Ir KU, ir KMTP jau dabar yra aktyviai įsitraukusios į strategijoje išdėstytų tikslų įgyvendinimą. Kaip pasakojo KU Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas daktaras Nerijus Nika, Jūros tyrimų institute į bioekonomiką orientuotos biologijos bakalauro studijos, reikšminga instituto projektų dalis taip pat yra būtent apie tai. Pradėti vienos specifinės rūšies – vėjažuvių – tyrimai: jų pastaraisiais metais sugaunama daugiau, šių žuvų laimikiai sudaro vis didesnę reikšmę besikeičiančių žvejybos sąlygų, aplinkos kaitos kontekste. Inovatyvi akvakultūra taip pat yra viena prioritetinių sričių KU, kur siekiama plėtoti jai skirtas kompetencijas, technologijas, rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, vykdomi keli akvakultūrai skirti nacionaliniai ir tarptautiniai projektai.
A. Sutniko teigimu, įvairių sričių profesionalai turi galimybę jau dabar semtis mėlynosios energetikos žinių, kuriomis dalijasi tarptautinė „Blue Growth Leaders Academy“ ekspertų komanda iš visos Europos, vyksta hakatonas „Porthathon“, sutraukiantis novatorių bendruomenę siekiant kurti jūrinius startuolius ir spręsti iššūkius, su kuriais jau šiandien susiduria regiono pramonė ir uostas. Taip pat Klaipėdoje tęsiama tarptautinė mėlynųjų biotechnologijų akceleratoriaus programa. „Inovatyviai akvakultūrai Klaipėdoje skiriame labai daug dėmesio, drauge su KU esame įsteigę akvakultūros kompetencijų centrą, kuriame vyksta testavimai, tyrimai ir eksperimentai, konsultuojami besidomintys verslai“, – pasakojo pašnekovas.
Nesustoti pusiaukelėje
Tačiau neužtenka specializacijos parengti, reikia ir tikslingai dirbti įgyvendinant joje išsikeltus tikslus. J. Girdvainės teigimu, dabar svarbiausia įgyvendinti nors vieną bendrą projektą, kuris suteiktų įkvėpimo ir parodytų, kad einama teisingu keliu.
„Verslas nueis ten, kur geriausios sąlygos, jam šių strategijų nelabai reikia, bet mums reikia verslo, kuris yra socialiai atsakingas, kuris galvoja ne tik apie savo pelną, bet ir apie investicijas čia, kur gyvena pats ir kur gyvena jo šeima, – sakė J. Girdvainė. – Tuomet jis viską padarys, kad tikrai giliau įleistų šaknis čia, o ne keltųsi kur nors kitur.“
Kaip gero bendradarbiavimo pavyzdį ji pateikė praėjusiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės ir agentūros „Klaipėda ID“ suorganizuotą „žaliąjį koridorių“ investuotojams, kuriam veikiant per rekordiškai trumpą laiką į Klaipėdos laisvąją ekonomikos zoną (LEZ) buvo pritrauktas vienas investuotojas. „Tai buvo bandomasis projektas, manau, kad panašiu keliu turi eiti ir kiti, – kalbėjo pašnekovė. – Savivalda gali tikrai daugiau padaryti, nei reglamentuoja įstatymai, kad verslas ateitų pas juos, todėl tos gerosios praktikos iš vienos savivaldybės turi keliauti į kitą savivaldybę ir taip apimti visą regioną.“
BNSDėl bendradarbiavimo svarbos pritarė ir A. Sutnikas: „Savaime suprantama, procesą lydėjo ir nemaži iššūkiai. Regiono pramonė yra stipriai diversifikuota, savivaldybės yra skirtingos. Natūralu, kad kiekvienas proceso dalyvis jaučia poreikį, kad jo reprezentuojamai sričiai strategijoje būtų skiriamas reikšmingas dėmesys. Tad faktą, kad pavyko įtvirtinti bendrą matymą, identifikuojant jūrinę ekonomiką kaip itin svarbų regiono augimo variklį, vertinu kaip didžiulį kokybinį šuolį.“ Pašnekovo nuomone, tokio pobūdžio procesuose komunikacija yra labai svarbi, nes būtina tarpsektoriniame lygmenyje įtvirtinti bendrą vertės sampratą, mobilizuoti visus vienam tikslui.
Kaip pagrindinį iššūkį rengiant strategiją A. Kalnius išskyrė nežinomybę, tvyrojusią regioninės politikos pertvarkoje, kuri proceso metu trukdė sulaukti atsakymų dėl valstybės lygiu tvarkomų specializacijų, regionams skirtų priemonių ir įrankių. Sunkumų kėlė ir skirtingi regiono savivaldybių profiliai, interesų skirtumai – regione yra ir uostamiestis, ir populiariausi šalies kurortai, ir nemažai rajoninių savivaldybių. „Visų jų lūkesčiams ir plėtros poreikiams suderinti reikėjo laiko, – pasakojo Kretingos rajono meras. – Specializacija jungia ne tik vietos savivaldybes, tačiau ir svarbiausius regiono partnerius – verslo, mokslo ir švietimo atstovus, asocijuotas visuomenines organizacijas, – todėl interesų ratas yra tikrai platus.“
Vis dėlto Klaipėdos regiono kelią palengvino natūralus išskirtinumas, kurio neturi joks kitas regionas Lietuvoje – tai jūra ir gausūs vandens ištekliai, kurie tapo atspirties tašku rengiant bendrą viziją. „Įveikti kylančius iššūkius padėjo ir suformuotas regioninis mąstymas, pavyzdžiui, pritraukiant ES fondų lėšų. Savivaldybės, jei tik galima, pirmiausia linkusios įgyvendinti projektus kartu su kitomis regiono savivaldybėmis. Taip pat turime gerų mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimo pavyzdžių“, – aiškino A. Kalnius.
Mums reikia verslo, kuris yra socialiai atsakingas, kuris galvoja ne tik apie savo pelną, bet ir apie investicijas čia.
Prie Klaipėdos regiono partnerių telkimo ir bendrai regiono stiprinimo labai prisidėjo visų regiono savivaldybių įsteigta, šiemet veiklos dešimtmetį jau mininti asociacija „Klaipėdos regionas“, kuri ir buvo sukurta bendriems savivaldybių projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti. Asociacija koordinavo visą specializacijos rengimo ir dabar įgyvendinimo procesą, skatino partnerių įtraukimą.
Asociacijos vadovės Eglės Stonkės nuomone, kitiems Lietuvos regionams rengiant specializacijos strategijas svarbiausia pasitikėti ir tikėti, kad tik jie patys geriausiai žino, ko reikia, kad regionas augtų. Savivaldybėms nereikėtų užsidaryti už savo sienų, nes būtent jos ir sudaro regioną. „Patarčiau būti ne tik atviriems įvairiems siūlymams dėl spartesnės regiono plėtros, bet ir būti tais, kurie telkia skirtingus sektorius ir veikėjus, – siūlė E. Stonkė. – Taip pat kantrybės, nes šitas procesas yra ne tas, kuris duoda greitus rezultatus – įvykę pokyčiai bus matyti tik praėjus kuriam laikui. Bet tai – geriausia investicija, nes, norint kur nors nueiti, reikia žinoti, kur ir kokiu tikslu einama.“
BEREKLAMOS:
